Disfonija yra balso sutrikimas, galintis paveikti jo intensyvumą, aukštį ir tembrą. Tai gali turėti keletą paaiškinimų. Disfonija gali būti uždegiminės, trauminės, navikinės ar nervinės kilmės.
Apibrėžimas: kas yra disfonija?
Disfonija yra sakytinio balso sutrikimas, kurį galima apibūdinti:
- balso intensyvumo pokytis, kai disfoniški žmonės turi žemesnį balsą;
- balso aukščio pokytis, kai moterų balsas yra gilesnis, o vyrų - aukštesnis;
- balso tembro pokytis užkimusiu, miglotu ar užkimusiu balsu.
Priklausomai nuo atvejo, disfonija gali pasireikšti:
- staigus ar progresuojantis pradžia;
- daugiau ar mažiau reikšmingas diskomfortas.
Ypatingas spazminės disfonijos atvejis
Spazminė disfonija yra specifinis balso sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia žmonėms nuo 45 iki 50 metų. Tai sukelia balso stygų spazmus. Spazminės disfonijos priežastys dar nėra suprantamos. Remiantis kai kuriomis hipotezėmis, atrodo, kad šis balso sutrikimas yra psichologinės ar neurologinės kilmės. Spazminę disfoniją turintiems žmonėms organinių pažeidimų nenustatyta.
Paaiškinimas: kokios yra disfonijos priežastys?
Disfoniją sukelia balso stygų vibracijos pakitimas. Paprastai tai atsiranda, kai pažeidžiamos gerklės (kvėpavimo sistemos organas, esančios gerklėje) arba balso stygos, uždegimas ar diskomfortas. Buvo nustatytos kelios disfonijos priežastys:
- ūmus ar lėtinis uždegimas;
- gerybiniai ar piktybiniai navikai;
- įvairios traumos, ypač gerklose;
- neurologiniai sutrikimai dėl tam tikrų specifinių nervų pažeidimo.
Uždegiminės kilmės priežastys
Daugeliu atvejų šis balso sutrikimas gali būti laringito - uždegimo, veikiančio gerklas, rezultatas. Skirtingos laringito formos gali sukelti disfoniją:
- ūmus laringitas suaugusiesiems, dažnai kilęs dėl infekcinės ar trauminės, staiga pasireiškiantis ir trunkantis nuo kelių dienų iki kelių savaičių;
- lėtinis laringitas, kurį daugiausia sukelia rūkymas, tačiau jis taip pat gali pasireikšti alkoholizmo, dirginimo dėl garų ar dulkių, balso įtampos, ryklės infekcijos ar pakartotinių nosies sinusų infekcijų atvejais;
- specifinis laringitas, retas gerklų uždegimas, įskaitant gerklų tuberkuliozę, gerklų sifilį, gerklų sarkoidozę ir gerklų mikozę.
Naviko kilmės priežastys
Kai kuriais atvejais disfonija gali atsirasti dėl gerklės navikų:
- gerybiniai navikai, tokie kaip glotiniai navikai ir supraglottiniai navikai;
- piktybiniai navikai arba gerklės vėžys, pvz., balso stygų vėžys, supraglottinis vėžys arba subgloto vėžys.
Trauminės kilmės priežastys
Disfoniją gali sukelti įvairios gerklų traumos, tokios kaip:
- išorinė gerklų trauma, ypač sumušimo, lūžio ar išnirimo metu;
- vidinė gerklų trauma, ypač po intubacinės granulomos (uždegiminio pobūdžio navikas, pasireiškiantis po intubacijos) arba kriko-aritenoidinis artritas (gerklėje esančių kriko-aritenoidinių sąnarių uždegimas);
- dalinės gerklų operacijos pasekmės.
Neurologinės kilmės priežastys
Keli neurologiniai sutrikimai gali paaiškinti disfonijos atsiradimą. Šie sutrikimai visų pirma apima:
- gerklų paralyžius dėl motorinių nervų pažeidimų, ypač esant pooperaciniams pažeidimams ar skydliaukės, trachėjos ar stemplės navikui;
- diabetinės neuropatijos, kurios yra diabeto komplikacijos;
- Guillain-Barré sindromas, autoimuninė liga, veikianti periferinę nervų sistemą;
- išsėtinė sklerozė - autoimuninė liga, veikianti centrinę nervų sistemą;
- smegenų kamieno potėpiai.
Evoliucija: kokios yra disfonijos pasekmės?
Disfonijos pasekmės kiekvienu atveju skiriasi. Apskritai disfoniškas žmogus patiria diskomfortą kalbų mainuose, kai sunku kalbėti ar būti išklausytam.
Disfonijos eiga priklauso nuo jos kilmės. Šis balso sutrikimas gali tęstis, tačiau kartais gali progresuoti sunkiausiais atvejais.
Gydymas: ką daryti esant disfonijai?
Disfonijos atveju patartina, kiek įmanoma, pailsinti balso stygas. Gydytojo konsultacija yra ypač rekomenduojama, kai balso sutrikimas tęsiasi ilgiau nei savaitę.
Medicinos valdymas apima disfonijos priežasties gydymą ir progresavimo rizikos ribojimą. Atsižvelgiant į diagnozę, gali būti svarstomi keli gydymo būdai. Kai kuriais atvejais disfonijai sustabdyti pakanka poilsio fazės. Sunkiausiomis formomis otolaringologas gali svarstyti operaciją.